Naujieji metai Šreko pelkėje

Laikas: 2007.12.31-01.01
Vieta: Dzūkija
Dalyviai: Brigita, Roma, Tomas, Aurimas, Vilma, Paulius.

Seniai, labai seniai, maždaug gruodžio pabaigoje, sumanė šauni kompanija įspudingai atšvęsti Naujųjų metų pradžią ir audringai palydėti senus. Nors kompanija ir nebuvo labai gausi (Aurimas, Tomas, Brigita ir Roma), bet tai nesutrugdė jai šias stebuklingas dienas paversti tikra pasaka.
Ilgai diskutavus, kalbėjus ir svarsčius buvo nuspręsta švesti Dėdės Šreko pelkėje. Vos ten nuvykus vieta sužavejo: miškas, pelkė, oras, sniegas, trobelė ir Šreko vagonėlis. Mus pasitiko Albertas ir prasidėjo pasiruošimas. Kadangi mūsų kompanijoje buvo tikras ąžuolų švenčių ir tradicijų žinovas Aurimas, darbai buvo greit paskirstyti: puošėm trobą ir eglę, rūpinomės malkom, apžiūrinėjom teritoriją ir daug juokėmės. Kad šventė būtų dar įspudingesnė Aldertas pasiūlė paklausyti muzikikės ir užkūrė kaljena. Taigi gera pradžia – pusė darbo;) Gan greit sutemo ir Albertas tykiai nusiplovė. Mes įsišėlę sulindom į šventinius kostiumus ir pradėjom palydėtuves: šokom, kvailiojom, vyrai valgyt darė, Aurimas bandė pažindinti mus su keistais multikais, bet įdomiausia pažintis buvo su paslaptingaisiais miško gyventojais. Jei kas netikit jų buvimu pasisvečiuokit pas dėdę Šreką – abejonių nebeliks;) Laikas bėgo šuoliais ir nenumaldomai artėjo vidurnaktis – tikrų stebuklų metas. Susirinkom prie laužo ir naiviai tikedamiesi ėmėm šaukti Senelį Šaltį: ”Sianialy, Sianialy…”. Ir jis atėjo! Iš miško netankiausios tankumos pasirodė Senelis Paulius ir Snieguolė Vilma, privertė mus šokti ir dainuoti, o mes atsilygindami bandėm juos paklaidinti miške per orientacinį eglutės ieškojimą. Bet linksmiausia buvo kai Senelis Paulius pradejo dalinti mums dovanėles iš savo didelio maišo. Turiu pripažinti, kad net toks garbingas žmogus kaip Senelis Šaltis neapsieina be rėmėjų, o mūsų Senelį Paulių parėmė pati visagalė Maxima. Taigi, galit įsivaizduoti kokių gerų dovanelių gavom. Tada linksmybės tesėsi toliau, smulkmenų nepamenu, buvau apsvaigus iš laimės Nes vakaras Šrekynėj buvo tik pradžia: naujųjų metu ankstų rytą norėjom pajudėti link Klaipėdos ir apžiūrėti žiemojančią jūra. Tad greitai sugulėm ir nenorėdami ar negalėdami užmigti dar pažaidėm keliatą linksmų žaidimėlių, kurie parodė lakią Senelio Pauliaus vaizduotę ir Aurimo lietuviškos ne lietuvių kalbos žinias. Ryte atsisveikinom su Paulium bei Vilma, šokom į mašinyte ir nuskubėjom jūros link. Kelionė prabėgo greit: dainavom, kramtėm Aurimo šokoladą ir plepėjom apie viską. O kai pagaliau pasiekėm jūrą, kurios buvau nemačius kokius septynis metus, pasijutau lyg svajonių pasaulio princesė. Ir jūra mus pasitiko ramiu bangavimu. Norėjom subristi į ją, tik gal vėsoka buvo, užtat linksmai pasivaikčiojom pakrante ir pasigerėjom plaukiančiais laivais. Kadangi žiemą greitai temsta skubėjom aplankyti dar vienos nuostabios vietos – Ventės rago. Tačiau ten atsidūrėm jau sutemus. Neapsakomas vaizdas ir jausmas su gerais žmonėmis stovėti ant molo žiūrėti į švieseles kitoj neaprėpiamų tamsių vandenų pusėj ir klausyti šnarančių balksvų ledo lyčių. Štai kur pasaka. Tik visos pasakos kada nors baigias. Į pabaiga ėjo ir mūsiškė. Metas buvo patraukti namo. Sėdom mašinytėn ir į kelią. Nors bevažiuojant namo nutiko vienas smagus nuotykis. Brigita panoro susitikti su sena drauge, o mes tuo metu apžiūrėjom mažo miestelio šventines dekoracijas ir susipažinom su vietiniais faunais. Išvada: eglutės miestukuose gražios ir briedžiai iš lempučių medžiuose nieko, bet jau faunai labai nesventiški. Na ką, beliko grįžti namo. Berniukai puikiai įrodė, kad du kompiuteristai net ir ilgiausiam kely sugeba kalbėtis vien apie kompus ir kitus nesuvokiamus paprastiems mirtingiesiems dalykus, Brigita užmigo, o aš svajojau apie prasidėjusius metus ir tikejau, kad pasaka tęsis iki kitų naujųjų. Pabaiga.

Roma

Naujus metus šventė Aurimas, Brigita, Roma, Tomas Vėliau prisijungė ir atsijungė Paulius, Vilma.
Naujus metus šventėme pas Albertą pelkėje. Kadangi Albertas, rodos, trobą buvo tik pradėjes kūrenti, tai išpradžių įsikūrėme jo priekaboje. Ten prie sintezatoriaus meodijų aptarėme praėjusius metus. Vėliau troboje surengėm šokius, persirengėlių balių.
Prieš dvylika merginos išėjo puošti eglutės. Mes šiaip laiką pašvaistėm... Prisiminėm gerus laikus kai dar egzistavo Kalėdų senelis.
Dvyliktai nuėjome sutikti Naujų metų prie šreko pelkės - šaudėm šampaną- kol atsirado senelis su snieguole Vilma. Po to prasidėjo šokiai prie eglutės.
Kaip visada kai senis šaltis išėjo iš kažkur atsirado Paulius. Tada vėl šokiai vaišės žaidimai iš naujo.Ryte buvom suplanavę autožygį – bet ąžuolietiškai pramigom- išvažiavom ne 8, kaip planavom, o kokią 11. Bet dar spėjom nulėki iki jūros- aplankyti Ventės ragą - buvo tamsu ir slidu. Bet tikrai didelį įspūdį paliko lytys nešamos pro šoną - iš tamsos į tamsą ir tas
garsas... Po to – namo, stabtelint Pagėgiuos aplankyti Romos giminių.

Tomas