Žygis Kurklių apylinkėse

Laikas: 2009.06.13-14
Vieta: Kurklių šilo partizanų žuvimo vietos, Klabinių, Aluntos, Libertavos dvarai, Virintos upė, Trakinių ir Klabinių piliakalniai, senosios Videniškių kapinaites
Dalyviai: Justas, Ieva, Giedrė ir Eglė

Jei prisiminčiau viską paeiliui, ką aplankėm, tai pamirščiau, jog per sunki kuprinė sulaužė man nugaraą, o tada ir naktis palapinėje su Justuku nebūtų buvus tokia per sudėtinga... Visgi, pasiklysti miškuose, kuriuos turėčiau žinoti kaip savo penkis pirštus, kuomet moteriška orientacija juose visiškai neveikia, turint omeny, kad kartais ji ir taip funkcionuoja geriau nei vyriškoji… O tada ir būna, jog brendi per Virintos upę, kai kiti tuo metu kerta valgomąsias atsargas, o tavosios kojinės vėliau neišdžiūsta iki kito ryto. Ir net Kurklių šilo partizanų sielos, rodos, aidi tau miegant, kai nugarą gelia, nes miegi ant nežinai ko. O skaniausia košė, kai ją tau išverda netoli stūksančių Videniškių kapinaičių. Juk virta iš meilės, ant šlapio rasto, lietui lyjant, nors ir vidurvasaris. Tuo tarpu Trakinių ir Klabinių piliakalniai sulaiko vėją, kad nesigirdėtų Klabinių ir Aluntos dvarų prieš dešimtmečius palaidotų kaukių balių atgarsiai mums miegant… Tai buvo geriausia, kas įmanoma lietui lyjant. Ir kalbėtis, kai vidury nakties, sulauki vėjo ramybės.

Giedrė