Veržlė Vilniuje

Laikas: 2013-02-01
Vieta: Vilniuje pas Ernestą
Dalyviai: Greta, Julija, Jonas, Audrius, Jurgis, Gediminas, Vytautas, Tomas K., Edas, Justas, Giedrė, Ernesta ir draugai

Vilniečių frakcija pagalvojo, nutarė, o Ernesta ėmė ir surengė pirmąją Veržlę (vilnietiškas varžto sinonimas). Net iš Kauno komanda atitranzavo. Todėl vilniečiai truputį sunerimo – kas bus jei jų veržlę Kaunas parsiveš.....

Veržlė buvo paslėpta tinginyje, beliko tik ją surasti. Visi kando mažyčiais kąsneliais, kramsnojo kruopščiai. Akimirkai net tyla stojo, dėl to begalinio susikaupimo. Bet akimirka ėjo ir praėjo, o veržlės nėr. Galiausiai paskutinį tinginio kąsnį Kukis dorojo, visi žiūri, laukia metalo ir danties susitikimo, tik niekas nepastebėjo, kad tą veržlę jau Justas atradęs ir neišsiduoda. Sužinoję, kur kitąkart renkamės, vakaro pratęsimą vykdėm ant Gedimino kalno.

Padorūs žmonės pasiliko paplepėti namuose, o nepadorūs nuvyko prie pilies. Kaip žinia, vartai naktį būna uždaryti, bet nebūtina eiti pro vartus, galima lįsti po jais arba lipti per viršų. Užkardą įveikėm. Ant kalno prie pilies kepėm blynus, o kad geriau keptų šokom „kepė boba blynus“. Net pilies sargas buvo išlindęs, bet matyt mes jam nepavojingi pasirodėm, todėl į daboklę nepapuolėm. Prisivalgę blynų dar pasivaikščiojom po senamiestį, padainavom ir išsiskirstėm. O kauniečiai pasiliko nakvynei pas Ernestą, sekmadienį lankėsi pinigų muziejuje, virė kisielių ant stebuklo plytelės prie Katedros ir kitaip džiugino Vilnių savo apsilankymu.
Greta

Einu šeštadienį iš teatro netikrų tiesų apie gyvenimą prisiklausęs, saldainių prisivalgęs- visur tyku, užpustyta, feisbukas tik languos mirga ir buduliai baruos kriuksi - bet širdis atsigavo- iš toli girdžiu ąžuolai į Vilnių atvažiavo: visa katedros aikštė aidi, kisielius verda- veiksmas vyksta! tegyvuoja žygiai!
Tomas Kukis