Nykštietiškas triatlonas

Laikas: 2013-05-18
Dalyviai: Ąžuolo atstovai: Paulius J,, Andrius G.

Pirmas bėgimo etapas - tvieskia saulė, pučia fenas, širdis nesupranta, kas vyksta - pulsas ne mažiau nei 165 bpm, o greitis - vėžliškas. Energetinis gėrimas troškulio nemalšina - lūpos ir gomurys tuoj pat sulimpa nuo saldumo. Atgaivina tik punktas pralaidoje, kur tenka pamerkti kojas. Kavarsko HE'se pirmieji dalyviai praneria pro tvorą ir perbėga, kitus nejuokingai užpuola šuo, o išlindęs sargas ne šunį kviečia pas save, bet keikia ir vaiko varžybininkus. Patys kalti - žemėlapyje buvo tvora pažymėta, tenka lapnoti atgal ir daryti lankstą. ~35 košmaro po Kavarską.

Antrasis, dviračių etapas. Atgaiva. Karštis vis dar tvoskia, bet minasi ir tiek. Keli punktai šlapi, bet nuo to tik geriau. Ties 14 km užblūdiju - pasuku ne į tą pusę. Na, o kartu su mumis - dar kokios 4-5 komandos - mūsų uodega. Pasiblaškome, kolektyvinis mąstymas užsiciklina, kol pralaužiam ledus ir grįžtam į teisingą kelią. Jau visai ties dviračių etapo pabaiga Andrius Garbauskas praduria padangą. Švilpia oras, bet dar važiuoti galima. Po poros šimtų metrų - priverstinis pit-stop'as. Dviratis ant ragų ir montuojam naują kamerą. Gaila nenuėmėm laiko, per kiek apsisukom. Pasiimta pompa, atsarginė kamera ir įrankių komplektas - ne veltui.

Už kelių šimtų metrų pasivejam krūvą savo "elitinių" kolegų. Pasimetimas. O mes ką? Azimutu, nurodyta, 610 metrų, tai azimutu ir varom. Nesvarbu, kad grumstuotas laukas, o ne joks takelis, o vėliau jau tiesiog miško bekelė - minam, iki spidometras sako, kad jau tie 610 m. numinti. Tada stojam. Stoja ir mūsų uodega. Orientuojamės, t.y. blaškomės. Po keliolikos minučių tiesiog pradedam minti daugmaž ta kryptimi, kuria matėm keliu važiuojančius mėgėjų trasos dalyvius. Bingo - pirmo dviračių etapo pabaiga. O svarbiausia - jie turi paprasto VANDENS. 19 km. Geriam, springstam, dar geriam. Papildom atsargas, keičiam žemėlapį ir toliau vėl einam, po to - jau ir risnojam.

Vėl karštis kala, bet jau organizmas aklimatizavęsis. Prabėgimai tarp legendos taškų - bjaurūs. Po 500-700 metrų tiesiąja, per laukus, nekalbant jau apie atstumus tarp KP. Dangus gruma, niaukiasi, laukiam išganymo - lietaus. Bet jis taip ir nepasirodo. Kurkliuose susilaikau neįšokęs į tvenkinį, pasitenkinu tik sudrėkinta skarele ir nupraustu veidu. Iškart tampa geriau, bet neilgam. Tačiau baidarės jau čia pat - nurisnojam paskutinius 600 metrų per duobėtą pievą, jamam baidarę ir į upę. 24 km.

Būtų miela atsigulti ir gulėti tame vandenyje. Praskalauju burną - saldumas trumpam dingsta, vos susilaikau negėręs upelio vandens, apsiprausiu - atgyja smegenys. Baidarių trasa džiugina tuo, kad vanduo čia pat - kritiniu atveju galima ir gurkštelėti - Virinta atrodo pakankamai švari. Etape - 4 KP ir viena užduotis - 3 vartai, pro pirmus priekiu, pro antrus - priekiu prieš srovę, pro trečius - atbuli. Iriamės, laukiam tilto, prie kurio pirmas KP. Vingiai po vingių ir dar vingiai, nuvirtę medžiai, lietaus nėra, nors jau nebe taip ištisai ir spigina. Tiltas. Kažkas susišviečia - "čia ne mūsų punktas, čia mėgėjų ir baidarastų". Plaukiam toliau. Priplaukiam elektros liniją. Čia tampa aišku, kad tas tiltas buvo būtent tas, kurio reikėjo. Švartuojamės ir krantu risnojam puskilometrį atgal. Aptinkam dar vieną komandą baidarastų, kurie šiek tiek cheatina - vienas bėga su dviem ident'ais žymėtis. Bet mūsų tikslas - ne aplenkti, o surinkti visus punktus - jie mums ne konkurentai. Mes patys sau konkurentai.

Grįžtam prie baidarės, visa govada komandų mus jau pralenkė. Iriamės. Pakeliui mėgėjai baigia savo baidarių etapą, o mums čia tik dar vienas KP. Dvaras, kuriame stovi kryžius ištremtai Galvonų šeimai. Kažkodėl nusprendžiu perskaityti ir įsiminti. Pravers, nes jau pasimokėm - keletas užduočių trasoje buvo klausimai iš anksčiau aplankytų punktų - datos, vardai, simboliai.

Vinguriuojam Virinta toliau - užtvankos KP - paprastas ir aiškus. Ieškom atogangos punkto. Pakeliui aptinkam bene kokias 6 elito komandas - naršo tokią pusatodangę ir miškelį jau kokį pusvalandį ir punkto neranda. Aišku - punkto čia nėra, pernelyg anksti ir miškas ne toks. Aplenkiam visus ir dar po vingio kito - tikra atodanga ir aiškiai matyti KP. Kantriesiems - dangus. Netrukus - vartų rungtis, prasiiriam beveik idealiai. 37 km. Finišuojam.

Tempiam baidarę į krantą ir dar kelis šimtus metrų krantu. Kiek pykteliu, kai pareikalauja užkelti ją ant priekabos. Bet už tai gauname vadens. Tyro, vėsaus, gryno, be jokio saldumo. Maukiam dideliais gurkšniais, skiedžiu hydrapako energetinį gėrimą šviežiena ir bandom pradėti 3-ią pėsčiųjų etapą. Čia jau orientacinis, o ne legenda. Netrukus paaiškėja, kad 1:50 000 mastelio žemėlapis, pratusią akį prie 1:5000, 1:10000 žiauriai ima klaidinti. O dar po baidarių etapo erdvėje nesiorienuoju. Masiškai vyksta ieškojimas P25 punkto "Senvagės galas". Orientyrų puskilometriniame žemėlapyje - labai skurdžiai, vingiai upės ne visi pažymėta, vietovė apaugus dilgėlėmis, avietėmis ir krūmais. Nežinau, kaip radome ir kaip vėl grįžome į savo kelią. Dabar mane ten nuvestų ir tai nerasčiau tos senvagės. Keliamės virve per upę, braunamės per brūzgynus ir - pasirinkimas - azimutas arčiau, bet neaišku per kokį mišką, arba keliukas, bet toliau. Azimutas valdo. Lomą rasti atrandame greitai. Ir pelkė spokso čia. Bet KP tai nu niekaip - proskynos, kurios pažymėtos, šiame miške dingo matyt seniai seniai. Po keliolikos minučių šukavimo, pradeda rinktis kiti dalyviai - vadinasi, mes ne vieni čia grybaujame. Tenka vėl pradėti galvoti. Kadangi trasų rengėjai paprastai pasižymi ypatinga klasta (ir sadizmu), žemėlapyje randame, kad greta gali būti lygiai panaši tokia pelkė, tik keliais šimtais metrų į šoną. Nubėgam prie tos pelkės ir panaršius - o pyst ir KP. Suimam tą KP ir ristele bėgam toliau. Kitame krante matome besibūriuojančius pėsčius elitininkus ir mėgėjus dviratininkus. Išbėgam į iiiilgą ir tiesų žvyrkelį. Dangus jau rodo, kad tuoj neišvengiamai gausim kažką. Būtų gerai ne žaibą, o už lietų padėkočiau. Netrukus gauname labai daug vėjo (pasirodė, kad tai - škvalas ir gerai, kad buvom laukymėje - gavom tik dulkių į akis, o medžiai ant galvų mums bent nevirto).

Toliau etapas, kuris paprastai pasižymi ypatingu bjaurumu - linija, kurioje paslėpti slapti punktai. Nukrypsti nuo linijos ir punkto nerandi. Turėdami tokią liūdną patirtį, maknojame per visas žoles ir dilgėles, kad tik laikytumėmės arčiau linijos - upelio. Bėgu ir burnoju. Bet bėgu, tiksliau, labai greitai krypuoju. Lynoja. Darosi jau net vėsoka, bet jeigu kojose - vienas vanduo, tai galvoje užtat skaidru. Ir vėl - kantriems ir mąstantiems nušvinta dar vienas dangus - KP su tolimesnės atšakos pasirinkimu - teisingą atšaką (o joje punktą) rasi, jeigu žinosi ištremtą šeimą. Apdairumas pasiteisina. Imam A atšaką, susirenkam punktą ir per šlapią žolę raunam tiesiai į dviračių 2-o etapo pradžią. 45 trasos kilometras. Tai paskutinis etapas, bet ilgiausias - pagal prognozę - 2,5 val.

Vėl vanduo, vienas kitas užkandis, tampa netgi visai vėsu. Dviračių aptvare nebe tiek daug, bet mes ne paskutiniai. Kai kurie ateina ir pareiškia, kad jau baigia varžybas. Mes dar pilni smurto ir kiek mažiau - energijos, bet optimizmo netrūksta. Svarbu iki tamsos suspėti surinkti visus punktus, į kontrolinį laiką, matom, kad jau nespėsim. Tai ir dzin.

Minam, kad sušiltume, man nuolat traška ir šokinėja pavaros. Iš pradžių užknisa truputį, bet kuo toliau - tuo labiau. Nuo kalniuko leistis smagu, bet kilometrą į jį kilti - nelabai. Pro mus prašvilpia mus lenkiantys dalyviai - grįžta iš tolimųjų KP. Pakeliui dar užgrybauju - žemėlapyje pažymėta viena, realybėje yra kita (yra arba namas, arba kelias, bet namo prie kelio - ne). Užduoties punkte, pasirodo, turėjome šaudyti iš lygiavamzdžio, bet praėjęs škvalas reiškia, kad mums neteks to daryti. Deja. Sukam atgal lekiam vėl pro dviračių aptvarą. Vėl punktas kažkur pelkyne - ežero pakrantėje. Ieškojimas tai toks - apytiksliai nustatai sustojimo vietą ir neri į mišką. Šukuoji brūzgynus, kol išsirauni į pakrantę. O ten jau randi savo KP. Grįžtam, minam toliau kalvotu keliuku ir mano dviračio pavaros baigia užknisti galutinai, kol grandinė ima strigti. Bandau jėga praminti, bet Andrius sako "stok, kažkas tavo grandinėje". Stojam, tikrinam. Pasirodo, vienas grandinės narelis jau tik pusiau laikosi - dar kiek, dar keli kilometrai sunkesnio pamynimo ir grandinė būtų padėjus šaukštą. Variantai - aš: "minam toliau, kol trūksta grandinė, tada jau grįžtam", Andrius: "geriau grįžtam, nes pėsčiomis bus stumtis labai toli". Kompromisas - traukiam įrankius ir bandom taisyti.Pro mus pravažiuoja grįžtantys į finišą dalyviai - surinko nevisus punktus, bet nori spėti į laiką.

Išstumiu narelio ašelę, gaila, replių neturiu, bet dviejų akmenų ir vieno ne tam skirto įrankio pagalba narelį ištiesinu, vėl jungiam - bingo! Sujungiau. Tik nelabai lankstosi per tą narelį. Bet keli taukštelėjimai akmenimis situaciją pataiso. Važiuojam toliau. Pirmą kartą per visas tokias varžybas pravertė visi 100 proc. pasiimtų įrankių. Kadangi trasoje pakeitėme kamerą ir sujungėme grandinę, tai dabar garbės reikalas pabaigti ją iki galo. Apie nusiėmimą jau jokios kalbos. Juolab minasi man po remonto išties puikiai.

Sugliaudome pakelėje pralaidose suslėptus punktus, iššokame į asfaltuotą kelią, pakeliui tenka kartą pagrįžti, bet numinam iki kito tolimiausio punkto - Puntuko. Iš čia jau tik grįžti, aišku, susirenkant punktus. Laiko iki sutemų turime dar kokią valandą. Įmanoma spėti. Surandame dar vieną punktą, išsprendžiam užduotį lekiam toliau ir.. užblūdijam. Keliukų realybėje daugiau, nei žemėlapyje. Vieną prašokam, į kitą sukam, pasisukiojam tarsi į temą, bet išlendam į laukymę su sobyba. Čia jos neturi būti. Dar nepasiduodam, mėginam 2-ąjį atsarginį maršruto į D39 punktą. Bet kai pasiekiam asfaltą ir ryškiai ne ten, kur planavom, tampa aišku - reikia minti į finišą. Iki jo greičiausiu keliu - dar ~12-14 km. O laiko turim apie pusvalandį. Tai buvo ~74 trasos kilometras. Ką gi, pamiršam apie punktus, raunam namo per keliukus ir žvyrkelius. Pakeliui jau 4 kartą pravažiuojam dviračių gardą - čia dar 4 komandų (iš jų 2-ų - elito) dviračiai guli. Nieko sau. Spaudžiam ir finišuojam 21:36:32 grojant ant scenos kažkokiam groopsui, kolegoms jau maukiant alų ir valgant kebabus. 86,7 km (pagal Sports Tracker, pagal Endomondo - 92,37 km)

Pagal oficialius SIdent duomenis trasoje praleidome 10:36:32, suradę 38 punktus, išsprendę 4 užduotis. Nubėgome (numaknojome) - ~19 km, nuvažiavome dviračiu - ~55 km, baidare nuplaukėm ~13,5 km.
Paujakas.