Savaitgalio žygis Lukšiai - Gelgaudiškis

Laikas: 2014 - 09 - 06-07
Vieta: Lukšiai - Plokščiai - Gelgaudiškis
Dalyviai: Paulius (vadas), Brigita, Andrejus, Laura, Justina, Marius ir Vilma

Žygis prasidėjo nuo susirinkimo 119 kab. Rytas žadėjo gražią, šiltą dieną, nuteikė gerą nuotaiką. Kadangi jau žinome Ąžuolų „punktualumą“ aš su Laura labai neskubėjome. Sulaukėm kitų dalyvių ir vado ir persikrovėm daiktus į paskolintas kuprines (ačiū Ąžuolams už jas, kad ir kokios jos bebūtų!). Ilgai nebelaukę išsiruošėme į kelionę iki Lukšių, nuo kur nusprendėme pradėti žygį.

Pasiekę Lukšius, dar užsukome į vietinę parduotuvę nusipirkti maisto vakarienei ir pusryčiams. Susitikom su Brigita, kuri pavaišino mus obuoliukais, ir ilgai negaišę pradėjome žygį. Pirmas kelionės tikslas buvo Zyplių dvaras, taigi jį pasiekę nusprendėme aplankyti muziejų. Susipažinome arba prisiminėme, kaip žmonės anksčiau gyveno, kokius daiktus naudojo, vėliau pavaikščiojome po Zyplių dvaro kiemą ir tęsėme kelionę. Prie mūsų dar turėjo prisijungti Vilma, taigi žygiavom per išartus ir neišartus laukus, lipom per duobes ir ieškojom kelio per upelį. Užmatėme stirną, kuri mus pamačiusi pabėgo, dar kažkas ir kiškį matė. Susitikę su Vilma iškilmingai pasveikinom ją su obuoliu iš rastos obelies ir toliau žygiavome jau galvodami, kur čia sustojus pavalgyti. Suradę vietą pavėsy įsitaisėme ir kibome į maistą. Pasistiprinę keliavom toliau – link Plokščių.

Paskatinti visų, o ypač Vilmos, ledų noro, skubėjome ir tikėjomės Plokščius pasiekti, kol dar neužsidarė parduotuvė. Mėgavomės gamta, gražiu oru ir gera draugija, perkirtom ilgą mišką, kuris, atrodė, jau nebeturės galo ir pagaliau išėję iš miško pasiekėme sodybą, kur tikėjomės gauti vandens. Man ir Laurai, kaip mažiausiai įtartinoms, buvo patikėta paprašyti gyventojų vandens. Mus pasitiko maloni moteriškė, kuri iškart suprato, ko mums reikia ir mielai sutiko mums padėti. Sužinojome, kad parduotuvė dirba iki 22 val. ir kad iki Plokščių tik keli kilometrai, taigi su šitomis džiugiomis žiniomis toliau keliavom. Pasiekėm miškelį netoli Plokščių, kur nusprendėm įsikurti stovyklavietę. Marius, Andrejus ir Brigita nusprendė pasilikti miškelyje ir pradėti kurti stovyklavietę, o aš, Laura, Vilma ir Paulius išsiruošėme į Plokščių parduotuvę.

Pagaliau ją pasiekėme – vietinę „Aibės“ parduotuvę, su vietiniais gyventojais ir dešromis, ant kurių jau neaiškios kolonijos veisiasi, bet svarbiausia – ledais. Grįžome į stovyklavietę, kur jau radome paruoštas palapines ir visai netrukus galėjome pasimėgauti klasikine vakariene – makaronais su sūriu ir tušonke. Pavalgę Lokys ir Brigita netrukus nuėjo miegoti, o likę dar pasišnekučiavom prie laužo, kol nuovargis mus nugalėjo ir paskatino mus ruoštis miegui.

Naktis buvo šilta, taigi išmiegojome gerai. Ryte ruošėmės kitai žygio dienai - tvarkėmės palapines ir daiktus, darėmės valgyti. Pusryčiai buvo šiek tiek eksperimentiniai – ryžiai su kondensuotu pienu, saulėgrąžom ir džiovintom spanguolėm, bet buvo skanu, tad sotūs išsiruošėme toliau į kelionę. Visi kartu pasiekėme Plokščius, ten aplankėme keletą žymesnių vietų – šaltinėlį, kur galėjom išsiprausti, kad galėtume „išvaryti velnią“, dar kartą apsilankėm parduotuvėj ir pasukom Gelgaudiškio link.

Kadangi dar esu naujokė ir žygiuose daug nedalyvavus, tai antrą dieną gana smarkiai pajutau, kokia netinkama mano avalynė, kaip reikia geriau apgalvoti, ką įsidėti, o ko ne. Taigi man asmeniškai antra diena buvo sunki dėl skaudančio kelio, pavargusių kojų, bet buvo smagu pasiekti tikslą – Gelgaudiškio dvarą, kur nusprendėme pavalgyti. Gaila, bet į patį Gelgaudiškio dvarą patekti negalėjome, bet visa tai jau nebebuvo taip svarbu, kaip maistas ir pasiektas tikslas. Ačiū visiems dalyvavusiems ir organizavusiems už žygį! :)


Justina