Aštuoniese po Rusnę

Laikas: 2017.04.08-09
Vieta: Rusnė
Dalyviai: Romas, Vytenė, Viktoras ir kiti

Ankstų vėjuotą, tačiau saulėtą šeštadienio rytą suriedėjom prie 3-čio bendrabučio ir kibom į darbus - reikėjo saugiai pritvirtinti dviračius. Kas varžtus sukiojo, kas daiktus krovė - visi turėjom veiklos. Galiausiai susėdom į automobilius, keliavom dviem ekipažais po 4 kiekvienam.
Kelionė truko 3 val. Važiavom keliu palei Nemuną, tad vaizdai malonino akį. Rusnė pasitiko saule ir vėju. Nusikrovę dviračius pradėjom žygelį. Lankėm užliejamas lankas, susipažinom su polderių veikimu, grožėjomės aplink lakstančiomis stirnomis, čiulbančiais paukščiais ir gamtos ramybe. Tarsi patekom į kitą erdvę, kur yra kelias, dangus, vėjas, laukai ir paukščiai, jokių automobilių. Ištrūkom iš miesto..
Papietavus ir skrandžiai sušilo ir saulė išlindo, keliavom toliau buvo like dar šiek tiek daugiau nei pusė maršruto. Keliaudami privažiuodavom apžvalgos bokštelius ir dalindamiesi Romo žiūronus stebėjom, kas dedasi tolumoje. Taip keliaujant iki vieno bokštelio mūsų kelyje pasitaikė ir užlietas kelias. Dalis grupės be vargo dviračiais pervažiavo šį ruožą, kiti movėsi batus ir brido. O vanduo šaltas! Bet užtat kaip smagu! Užlipę į bokštelį stebėjom netoliese besiganančių briedžių šeimynėlę. Nukeliavom prie Kuršių marių, kur įteka Nemunas, vėliau važiavom į Uostadvarį, čia užlipom į švyturį, apsilankėm ir žemiausioje Lietuvos vietoje. Dienos žygelį pabaigėm Rusnėje, numynę 50km. Susipakavom daiktus ir automobiliais važiavom į Kintus, kur turėjom apsistotį nakčiai. Kintų stovyklavietėje pasistatėm palapinę, pasigaminom gardžią vakarienę, pavakarojom. Buvo ir gitara!
Kitas rytas nudžiugino saule, tačiau kol papusryčiavom ir susipakavom daiktus ji pasislėpė po storu debesų sluoksniu. Bet mes pasiekėm Ventę, pasivažinėjom užsemtu molu, užbėgom į švyturį, pasismalsavom prie tinklų ir keliavom toliau. Grįžę į stovyklavietę užkandom susipakavome daiktus ir keliavome namo.

Vytenė