Gruzija'17

Laikas: 2017.08.19-2017.09.03
Vieta: Gruzija
Dalyviai: Edas, Andrius Š., Andrius B., Paulius D., Agnė, Marius L.

I DIENA (08.19)
Po ilgo skrydžio su persidėmu Ukrainoje, ganėtinai po pietų atvykstame į Gruzijos sostinę – Tbilisį. Sėdame į 37 autobusą ir vykstame į Tbilisio geležinkelio stotį. Pasidėję savo „didžiąsias naštas“, nusprendžiame pasibastyti po miestą, kadangi dar turime nemažai laiko iki naktinio traukinio. Metro nuvykstame iki miesto centro ir ten, restorane pavalgome gruzinišką vakarienę. Grįžę atgal, sėdame į naktinį traukinį. Taip netikėtai gavosi, kad mano ir Mariaus kupė kambariokai buvo kiti ąžuoliečiai – Paulius ir Andrius. Ankstų 6h rytą pasiekiam Zugdidį. Taksistas mus nuveža į Mestiją, todėl palyginus greitai apie 10 valandą pasiekiame savo tikslą. Apsižvalgome, pavalgome ir laukiame sugrižtančio Edo su pirmąja grupe. Jau tik vakare mūsų grupę mikriukas nuveža į starto vietą. Važiuojame baisiu keliu apie 1,5 valandos. Greitai temsta. Staotomės palapines ir vakarojame prie laužo.

II DIENA (08.20)
Pirmąjį rytą teko keltis labai anksti – 6h ryto. Pavalgę ir pasiskyrstę bendrą įrangą išjudėjome 8.20 vietos laiku. Visą dieną ėjome palei upę pievomis, takelias, tažiau visą laiką su kuprinę ir į viršų. Staigiai kylant pasireiškė pirmieji galvos skausmai. Per pietus visi smigome, kelionės nuovargis daro savo... Nakvynės vietą susiradome ganėtinai anksti apie 16.30h, kadangi aukščiau prasideda akmenys ir uoliena. Turėjome daug laiko pailsėti prieš rytojaus sunkiąją dieną.

III DIENA (08.21)
Šią dieną prie puodų budėjo 3A (du Andriai ir Agnė). Aš, Edas ir Paška buvome pkelti gaminimo proceso pabaigoje. Dar laužą pakūriau baidyt moškėm ( o jų buvo labai daug ). Užpylę skrandžius, susikrovėme mantą ir išjudėjome link ledyno. Pakilimas akmenimis nebuvo lengvas, priėjom prie krioklio, Paška užkėlė saugos virvę. Permirkau batus. Greitai priėjome upelį kur Pašką ir vėl užkėlė saugos virvę. Toliau ėjome iki ledyno su lazdomis ir priėjus ledo liekanas dėjomės kates, užlipome iki uolos, nusiėmėm kates ir paietavome. Toliau prieš ledyną, susirišom į ryšį. Stovyklavietę įsirengėme ant perėjos. Vaizdai pasakiški, nuo ledyno atsiveria kalnai. Sunku buvo rasti vandens. Kojos permirko, bet įšokus į kedus, apdžiuvo. Vakare, greitai visi sulindome į miegmaišius, nes ryt kelsimės 5h ryto. Marius
Išjudėjome iš vietos gana anksti 7.10 laiku. Tai buvo pati sunkiausia mano diena. Ėjome ir lipome visokiais žemės paviršiais: pieva, akmenys, uolienos, sniegu, ledynu. Teko netgi krioklį įveikti dėl kurio sušlapo batai. - Ant ledyno šilta nebus – pasakė Paška. Tai buvo nemalonus procesas, kuris laukė ir kitomis dienomis. Iš šių visų reljefų sunkiausia žygiuoti buvo akmenimis, kadangi jie palaidi, o kuprinė ant pečių tikrai nepadeda. Nakvynės vietą pasiekėme 16.30 valandą.

IV DIENA (08.22)
Naktį griaudžiojo ir lijo lietus. Atsikėlus ryte, danguje matėsi pilki debesys. Ilgai ruiošiamės, svarstėme ar eiti, tačiau iškeliavome apie 9h. Edas, dėl prastos savijautos, liko stovyklavietėje. Įveikę daug kliučių beveik įkopėme į vakarinę Dangežorūno viršūnę. Netoli jos, ant balno, mus pasitiko pūga. Pakilo didelis vėjas, pustė sniegą, todėl nusprendėme leistis žemyn. Greitao ėjome, nes nežinjome, kaip greit gali dar labiau pablogėti oras. Leid-iantis žemyn oras negerėjo, prasidėjo lietus ir griaustinis. Į stovyklavietę grįžome visi šlapi 16.30h. Vakarą praleidom palapinėse. Naktį oras pagerėjo.

V DIENA (08.23)
Vis iš stovyklavietės išsikraustėme 9.10 vietos laiku. Tačiau, Marius ir Paulius ėjo vakarykštės dienos keliu, nukabinti ant ledo sienos paliktą virvę. O visi kiti traukėme ledynu žemyn. Ledynas su labai dayg plyšių neatrodo saugus. Vis po truputį palūkėję, pagaliau, ir mus prisivijo Paška ir Marius. Toliau, ėjome šešiese, tačiau be ryšio, kadangi ledynas buvo saugus, nepadengtas sniegu. Pasiekėme uolienas, nusiėmėme kates ir akmenimis leidomės žemyn. Taip pat teko ir nudulferiuoti uoline siena. Priėjome sraunią upę, kurią, pasirodo, teks perbrist. Pauliui pavyko tai padaryti pirmąjam. Visi kiti ėjome prisikabinę prie saugos virvės. Buvo labai baisu, galvojau kad mane nuneš ta upė :D. Per tą laiką, kuris staigiai prabėgo brendant, net nepajutau, koks ištikrųjų yra ledinis kalnų upės vanduo. Paėjome truputį toliau ir nusprendėme stoti nakvynei. Gal ir nebuvo idealiausia vieta, kadangi visą vakarą teko karves nuo puodų vaikytis, bet matyt jos tik prie upės norėjo, mes kelią pastojom...

VI DIENA (08.24)
Išsimiegoję ant upės kranto kėlėmės 7 valandą ryto. Mūsų laukė pirmo rato paskutinė diena. Išėję iš stovyklavietės 9.10 h, prie autobusiuko buvome apie 12 h dienos. Pakeliui teko įveikti dar vieną upę, taąiau ji nebuvo tokia srauni ir gili. Lengvai ją perbridome, sušlapę ligi kelių. Vairuotojas mus parvežė atgal į Mestiją. Visi kartu nuvažiavome į Ushbos restoraną, sočiai ir skaniai pavalgėme tikrų gruziniškų patiekalų. Vėliau Mestijos parkelį pasidalinome daiktus, kadangi aš, ir abu Andriai atsiskyrėme. Man teko atsiskirti, nes vienas batas prasižiojo, antra, nebuvau tiek fiziškai pajėgi greitai įveikti antrą ratą ir trečią, dar įtaką darė trivietė palapinė, nes dvi palapines imti per didelis svoris.

Tolimesnes dienas išsiskyrėme – Paška, Marius ir Edas išvažiavo vėl į kalnus, o mes likome Mestijoje, vėliau patraukėme prie jūros, į Kabuleti. Dar po kelių dienų draugai atvažiavo pas mus – į Kabuleti, kadangi pranašavo kalnuose prastus orus. Kitą dieną visi kartu nuvažiavome apžiūrėti Batumio. Vėliau, aš ir Marius patraukėm į Mestiją, atgal į kalnus, o kiti liko Kabuleti.

Tai trumpai tariant, labai graži šalis savo gamta, ypatingai Svanetijos regionas.

Agnė